gedulis

gedùlis, -ė smob. (2), gẽdulis (1) kas gedi, liūdi, gailisi ko, skausmingasis: Penki linksmieji ..., penki geduliai KN85. Gedùlė liepa, gedùlė močia Vad. Sesuo gedulėlė, išteka žvaigždytėlė NS451. Saulelė rieduolėlė, sesuo gedulė̃lė Š. ^ Sėdi kaip gẽdulės (niekuo nesirūpina, ramiai sėdi ir nieko neveikia) Trgn.